Transformatoriaus techniniai parametrai -, apibūdinantys jo talpą, našumą ir veikimo sąlygas-, yra esminis atrankos ir projektavimo pagrindas. Svarbiausias iš jų yra vardinė galia, paprastai išreiškiama kVA arba MVA, atspindinti tariamąją galią, kurią transformatorius gali saugiai ir nuolat tiekti tam tikromis sąlygomis. Glaudžiai susijusi vardinė įtampa -apimanti pirminę ir antrinę puses-, kuri apibrėžia transformatoriaus žingsnio-aukštinimo arba-žeminimo galimybes ir yra būtina suderinamumui su tinklu.
Dažnis yra dar vienas pagrindinis parametras; pramoniniai transformatoriai paprastai suprojektuoti veikti 50 Hz arba 60 Hz dažniu, nes dažnio kitimai turi įtakos geležies nuostoliams ir magnetinio srauto tankiui. Trumpojo jungimo varža taip pat yra reikšminga, atspindi transformatoriaus gebėjimą apriboti srovę trumpojo jungimo metu ir tiesiogiai įtakoja sistemos stabilumą bei lygiagrečio veikimo charakteristikas. Ne-apkrovos praradimas ir apkrovos praradimas taip pat yra svarbūs rodikliai; pirmasis atsiranda dėl šerdies nuostolių, o antroji atsiranda dėl šilumos, kurią sukuria apvijų varža. Kartu jie nustato veiklos efektyvumą ir energijos suvartojimo lygius.
Inžinerinėse programose taip pat reikia atkreipti dėmesį į tokius parametrus kaip izoliacijos klasė, temperatūros kilimo ribos ir aušinimo metodai. Pavyzdžiui, alyvos -panardinamieji ir sausieji{2}} transformatoriai labai skiriasi šilumos išsklaidymo galimybėmis ir tinkama darbo aplinka. Čiaupų diapazonas yra dar viena svarbi techninė specifikacija, leidžianti reguliuoti išėjimo įtampą tam tikrame diapazone, kad būtų galima prisitaikyti prie tinklo svyravimų. Kartu šie parametrai sudaro išsamų transformatoriaus techninio veikimo profilį.
